Mano kojos įkastos į žemę. Mano besvorė galva įsileidžia viską: garsus, kvapus, spalvas.
Vaizdai aplink mane šokinėja. Žmonės. Vėjas. Aitrus degintų medžio ir suodžių tvaikas. Iš pradžių tai tik akys be galvos ir kūno. Kaip mano nuovargio dalis. Kažkas, kas teikia ramybę.

//-//

Ir dangus išsigiedrijo. Vėjas nebesmarkavo, tik patyliukais šlameno. Naktis buvo pilna kvapų ir mėlynos šviesos. Ji sunkėsi pro atvirą langą vidun. Ji maišė cukrų kavos puodelyje.